užgriauti

užgriauti
1 užgriáuti tr. 1. užversti: Užgriáuk duobę, t. y. užkask J. Dažnai išrodo kelio galas kalnais užgriautas rš. Tam pavojui reikia užgriauti kelią Blv. Žiūrėk, neužgriauk (neužardyk) špūlę! Skr. Kiaulės duris užgriovė (guli suvirtusios prie durų) Vlk. Užgriauti (pagadinti, suardyti) varžto išpjovimus (sriegius) Vl. 2. prk. daug užvežti, užkrauti ir pan.: Rugiais visą klaimą užgriovėm, avižom, ir nebėr vietos Dgl. Savo obuolių neturim, ale gi va švogrius kad užgrióvė! Trgn. Prieš šventes visi siuvėjai užgriauti darbu Ds. | refl. tr., intr.: Vaitėnas užsigrióvęs vėgėlėm (tiek jų sugauna, kad visur pilna) Mlt. Užsigrióvėm (paskerdėm) meitėlį kai arklį Vlk. \ griauti; apgriauti; atgriauti; įgriauti; išgriauti; nugriauti; pagriauti; pargriauti; pergriauti; pragriauti; prigriauti; sugriauti; užgriauti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем написать курсовую

Look at other dictionaries:

  • užgriauti — užgriáuti vksm. Užgriáuti duõbę akmenimi̇̀s …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • užgriauti — 2 užgriauti 1. intr. užgriausti: Kad užgriovė griaustinis! Vlkv. 2. tr., intr. garsiai uždainuoti, užgriežti: Šimteriopi balsai, susilieję į vieną, užgriovė giesmę V.Kudir. Bernelių pulkelis sustojo ir zvankiomi skripkelėm užgriovė (d.) Vlk.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apgriauti — 1 apgriauti tr. 1. apardyti: Per karą miestas buvo smarkiai apgriautas rš. 2. apversti, įveikti: Aš tave, brol, apgriaučia Švnč. griauti; apgriauti; atgriauti; įgriauti; išgriauti; nugriauti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atgriauti — 1 atgriauti tr. 1. atardyti, atversti: Atgriauti dalį sienos Š. 2. prk. atnešti, atvežti: Didžiausią naštą žolės atgrioviau Trgn. | refl. tr.: Atsigriovė du vežimus šieno Trgn. 3. prk. atpjauti, atriekti: Ar suvalgysi, atgriovęs pusę kepalo? Gdr …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • griauti — 1 griauti, na ( ja K), griovė 1. tr. versti, ardyti; gadinti: Vėtra griauja medžius BŽ42. Griaunamas vėjas (kuris žmogų griauna) Trk. Jūra, vėjo supama, ardė griovė savo krantus Mš. Kur nepasiduosi, kad griauna (nebegaliu eiti, turiu gulėti)!… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išgrauti — 2 išgrauti 1. žr. 1 išgriauti 2: Išgrovė miestą S.Stan. Piktąsias žmones visas iš vietos išgrauja PK101. 2. tr. užgriauti, užkrauti: Itokį maišą išgrovėm in pečių, ir nejaučia, kap neša Arm. grauti; apgrauti; įsigrauti; išgrauti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išgriauti — 1 išgriauti tr. 1. išversti: Vėjas eglę išgriovė OG322. Medžias vėjo išgriautas BM418. Išgriovė akmenį iš sienos J. Tai kad daužo – nori duris išgriauti! Sml. 2. išardyti: Landžiojo po griuvėsius, tikrino išgriautųjų namų rūsius ir palaiptes rš.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išgriauti — 2 išgriauti intr. išgriausti (apie griaustinį): Visą naktį išgriovė griaustinis Gs. griauti; išgriauti; nugriauti; sugriauti; užgriauti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nugriauti — 1 nugriauti tr. 1. nuversti: Nugrioviau stogą nuo trobos J. Praseĩ (eik) nuo durų – nugriaus (pasitrauk – pargriaus) Švnč. Sapnavau, kad mūsų gyvenamoji nugriauta I.Simon. | prk.: Nugriauk (atidenk) lovą, aš noriu eiti gulti Yl. | refl. tr.:… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nugriauti — 2 nugriauti intr. 1. sugriausti, subildėti: Rytmečio lytutis nukrapnojo, griaustinis nugriovė P.Cvir. | refl.: Kelissyk nusigriovė, bet nelijo Gs. 2. griaudžiant nueiti, nugriausti: Griaustinis į vakarus nugriovė Vlkv. griauti; išgriauti;… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”